Diena, kai sau padovanojau tulpę
2011-03-22 parašė fortuna
Būna dienų, kurios niekuo nesiskiria viena nuo kitos. Atrodo, jog šiandiena susitapatina su praėjusiomis: kiekvienas rytas žadina tom pačiom žiniom, diena prabėga lyg būtų sustyguota pagal išankstinį daugelio metų tvarkaraštį, o vakarai turi pastovią bjaurią savybę - nepastebimai praeiti. Todėl šiandien dingtelėjo - kodėl taip? Juk pavasaris, o man atrodo, jog dar nenuplėšiau žiemos paskutinio kalendoriaus lapelio. Beje, atsitokėti padėjo būtent kalendorius, pakabintas prieš nosį: 2011, kovas, 22. Kovas baigiasi! Nagi ne, pamaniau, šią dieną imsiu ir sau pasidovanosiu. Ir visai nesvarbu, kad daug kas mane pamiršo - aš pati save prisiminsiu. Ką nutariau, tą ir padariau. Eidama namo ryžtingai stabtelėjau prie gėlių pardavėjos: „Prašau man išrinkti pačią gražiausią tulpę!”
Dabar sėdžiu ir žiūriu į savo tulpę, kuri byloja, jog pavasaris vis tik atėjo ir į mano dieną.
Rodyk draugams

Šaunuolė!
Dažniau šitaip…
Didžiausias grožis slypi paprastuose dalykuose … Su pavasariu !!!
daugelyje jusu rasineliu islenda nusivylimo ir nostalgijos gaideles.Niekas jusu neprisimena…vjau beveik viskas buvo…ir panasiai.Nezinau,kiek geru darbu esate padarius siam gyvenime,bet kiek suprantu,jauciates neivertinta.Betgi ar butina taip susireiksminti ir del to pergyventi?PATS GERAS DARBAS YRA ATLYGIS SAVAIME…Turbut turite vaiku.Mazai jus lanko?Tai kodel jums paciai pas juos nenuvykus?Pamirso gimines,draugai?Kodel jums pirmai ju neaplankius?Gal kokia gera buvusi jusu drauge jauciasi dar vienisesne ir labiau pamirsta?kodel nenuejus pas ja su tulpe rankose?Kodel nepaaukojus tu keliu litu,skirtu tulpei pirkti,nukentejusiems Japonijoje?..Nesakau,kad save myleti blogai ir sau pasidovanoti blogai.bet ar ne per daug apie save galvojame?Vis man,man ir man…kaip tas darkoniukas is seno multiko..viskas man..o argi kitaip turi buti?..Turbut nereikia ieskoti didesnes isminties,nei Biblijoj pasakyta-mylek savo artima kaip pats save.Ir atvirksciai.Esate vyresne uz mane,as tikrai gerbiu vyresnius zmones ir nelabai man tinka cia pamokslaut.Bet turbut tiesa yra ir tai,kad kartais reikia susimastyt it tada,kai jaunesnis zmogus duoda pastaba,nvisada zmogus yra teisus vien del to,kad vyresnis.Aisku,patirtis yra verta pagarbos,ir as jus gerbiu.Gal labai neisizeisit del siu psatabu,gal nors vienas zodis uzklius.Nezinau,koks jusu sveikatos stovis,bet niekada nevelu pradet sportuot.Pagal savo galimybes-vaikscioti parke,begioti ar daryti stebuklingus pratimus-5 Tibeto pratimai-grazina dziaugsma i sirdi ir sveikata kunui.Nuvaziuokit i Kepenio Palangos sveikatos mokykla,bent karta i 5metus.Manau,tikrai atrasite daug dziaugsmo ir liudnu gaidu jusu rasiniuose bus tikrai maziau.Turekite tiksla gyvenime.NESAKYKITE,KAD VISKAS JAU BEVEIK BUVO.Kiekvienas amziaus tarpsnis turi savo privalumu,ti maziau reikia bambetio ir dejuoti.Kodel nepadejus tam ,kam pagalbos ir atjautos reikia dar daugiau nei jums.Nebutinai materialiai.Nueikit i vaiku,i seneliu namus…padovanokit savo isminti ir sypsena.Zinoma jus pati galite sugalvoti,ka jums daryti.Bet pats blogiausias variantas yra sedeti ir saves gaileti…Atsiprasau,jei ka ne taip parasiau.Tiesiog manau ,kad kiekvienas turime toki gyvenima ,kokio nusipelneme.Ir kad kiekvienas galime buti laimingesnis,tik reikia noreti ir ideti pastangu…Stovintis vanduo surugsta….JEI ZMOGUS MANO,KAD GALI,ARBA JEI JIS MANO,KAD NEGALI,TAI YRA TAIP,KAIP JIS MANO… nebuciau viso to parasius,jei ne straipsnis liet.ryte,kuri galetumet perskaityti ir jus Psichologo konsultacija: Ar išėjus į pensiją gyvenimas baigiasi? 24d lietuvos ryte
daliuteisk, negirkit,
niekas nežino, ar ryt saulė švies
GLUOSNI, sviekas gyvas! Su pavasariu ir Tave
rasagrazi, gerai, kad parašei tai, ką galvoji. Kartais ir aš pati pagalvoju, kad per daug melancholijos čia palieku, bet prisipažinsiu, jog man niekada nepatiko anekdotinės istorijos. Jei paanalizuotume geriausius literatūros kūrinius, pamatytume, kad labiausiai širdį paliečia tie, kuriuose randame gilaus jausmo. Džiaugsmas - blogas tapytojas. Jei jau kalbėti apie save, tai pasakysiu tik tiek, kad į dienoraštį žmonės užrašo tai, ką tuo metu jaučia. Blog’as - internetinis dienoraštis, todėl visai suprantama, jei čia manęs net artimiausias draugas neatpažintų. Sakai, kad geriau tulpę būčiau į auką iškeitus. Galbūt, bet aš šiuo įrašu tik norėjau pasakyti, kad į mano širdį atėjo pavasaris. Liūdna, kad atėjo? Ne! O pas kitus į svečius, jei esu nepakviesta, niekada bruktis nemėgau. Tiesiog gerbiu savo ir kitų namų erdvę. Man tinka patarlė: “Mano namai - mano tvirtovė”. Kadangi dar nesu pensininkė ir veiklos turiu pakankamai, tai ir savo vienatvę labai vertinu bei ja mėgaujuosi. Jei pastebėjai, dažnai klausausi muzikos, o besiklausant ir įrašas gimsta. Apie amžiaus problemas kalbant reikėtų paliesti labai daug temų. Ir mintys apie tai ateina tikrai ne jauniems. Pamokymai būti sveikiems, drūtiems ir linksmiems dažnai pagyvenusiam žmogui tik šypseną sukelia. Bet aš tikrai esu dėkinga už Tavo išsakytas mintis. Su pavasariu ir Tave!
Ir dar pridėsiu - perskaičiau rekomenduotą straipsnį ir įsidėmėjau psichologės žodžius: “Nenustokite klausytis savo širdies”
Tai ir saunu,ir jums kuo graziausio pavasario ir geros nuotaikos.Visiems buna luidnu akimirku,tai naturalu,svarbu,kad tai netaptu pastovia busena.Kaip tik siandien isklausiau brolio Numgaudzio is Pakutuvenu pamoksla-jis sako-kancia ,jei ji yra betiksle ir beprasme,niekam nera reikalingai.Dievui tokios nereikia. Ir nereikia daryti is saves aukos ir kankinio…Nesutiksiu,kad dziaugsmas negali buti gilus jausmas.kad nelaiminga meile yra ”gilesne” uz laiminga.Kas gi ta laiminga meile?Ar ne didelis darbas,kasdien stengiantis,kad tarp dvieju zmoniu ji tik stipretu,o neblestu?Nes kai nukritus roziniams euforijos akiniams pamatai mylimojo trukumus,turi sugebeti myleti su visais trukumais,kartu ieskoti keliu tobuleti,ieskoti sutarimo,o ne pirmam kivircui istikus, trankytis durim ir issilakstyti i skirtingas puses.O apskritai gyvenime turi buti pusiausvyra ir harmonija.Argi gimdymas dazniausiai nebuna labai skausmingas,su didziausiom kanciom?Bet argi vos vaikeliui gimus,motinos veidas,ka tik buves iskreiptas kancios,nenusvinta palaiminga sypsena?Negi to dziaugsmo negalima pavadinti giliu ir tikru,is paciu sirdies gelmiu? As nekalbu apie tuos malonumus,kuriu vaikydamiesi zmones istikro nepatiria dziaugsmo,kuriu pasekmes buna liudnos-alkoholio,narkotiku,linksmybiu betiksliu iki paryciu…Dziaugsmas,kuris aplanko padarius gera darba,pasiekus ilgai siekta tiksla-yra tikras dziaugsmas.
Na,o ”del mano namu -mano tvirtoves”- SIUO ATVEJU,MANAU,KALBA ISDIDUMAS.Jeigu net pas savo vaikus negalite nekviesta nuvykti,tai,mano nuomone,jau negerai…O man patinka posakis-”Jei Mahometas neina prie kalno,tai kalnas ateina prie Mahometo ”,matyt irgi turi savo isminties…Kiekvienas turi savo poziuri i gyvenima,ir kiekvienas savaip teisus.Bet yra vienas bet.Su tuo poziuriu zmogui turetu buti lengva gyventi paciam ir aplink ji esantiems.Tada,manau,viskas gerai.Jei zmogus niekur nenori kelti kojos,tai tegu sedi namie,svarbu,kad del to sedejimo jo neistinka depresija ir jis nekaltintu kitu,kad,mat,ji visi pamirso.Nors pats ne pirstelio nepajudina.Netaikau sito jums.Bet buna ir taip gyvenime.,kai visi yra kalti-vaikai kalti,kaimynai kalti,Ku bilius kaltas,tik ”jis”teisus…Na,o siaip,kiti is prigimties yra pesimistai,zirzekliai ir bambekliai,ir niekaip jiem neirodysi,kad saule sviecia,ir vien del to reiketu dziaugtis.Visokiu yra,visokiu reikia,Su pavasariu
Gerai ir įdomiai pamąstyta…
”Nekentekite del kitu nuodemiu” kas nematete,nepatingekit,pasiziurekit 2011 02 26d Zitos Kelmickaites laida.Antroj daly,nuo 36minutes apie kancia,jos prasme ir slepinius labai idomiai,aiskiai ir paprastai kalba kunigas Kestutis Kėvalas. Tikrai verta paklausyt.Galima su viskuo nesutikt,bet paklausyt verta.Man priimtina viskas,kas ten pasakyta.Norint ta laida paziuret,reikia ieit i LRT archyva ir susirasti…